Reguliari mankšta yra neįtikėtinai veiksminga daugelio lėtinių, širdies ir kraujagyslių bei degeneracinių ligų prevencija.

Fizinė sportinės veiklos nauda

Reguliari mankšta yra neįtikėtinai veiksminga daugelio lėtinių, širdies ir kraujagyslių bei degeneracinių ligų prevencija.

Sportas stiprina širdį ir reguliuoja kraujospūdį

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina ir reguliuoja širdies sistemos veiklą, todėl labai sumažėja visi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai. Iš tiesų vienas iš pagrindinių sporto privalumų yra tas, kad jis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, optimizuoja kraujotaką, nes plečia kraujagysles. Treniruojantis širdis ramybės būsenoje plaka lėčiau, todėl mažiau pavargsta. Dėl sumažėjusio pasipriešinimo kraujotakos metu taip pat sumažės kraujospūdis.

Sportas gali sumažinti aukštą kraujospūdį ir "blogojo" cholesterolio kiekį iki 50%, taip pat sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir taip sumažinti diabeto riziką. Ilgainiui sportas padeda sustiprinti širdį ir mažiau nuvarginti ją fizinio krūvio metu. Be to, reguliari mankšta stiprina širdies raumenį ir padaro kraują skystesnį, todėl išvengiama kraujo krešulių susidarymo. Yra daugybė privalumų, kurie padeda ilgai išlaikyti stiprią ir sveiką širdį.

Sportas didina kaulų kapitalą

Organizmo aktyvavimas paskatins ląstelių veiklą, kuri atlieka kaulų formavimo funkciją. Ši regeneracija sustiprins jūsų kaulus ir užkirs kelią osteoporozei.

Paprastai nuo 35 iki 50 metų amžiaus netenkame nuo 7% iki 12% kaulų masės. Reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas kaulų tankio gerinimui. Toks kaulų ir raumenų stiprinimas labai rekomenduojamas siekiant apriboti lėtinių ligų, tokių kaip nugaros skausmai, uždegiminis reumatas, osteoporozė ir artritas, atsiradimą. Geriausiai kaulus stiprina svorį išlaikanti veikla (vaikščiojimas, bėgimas, tenisas, važinėjimas riedučiais ir t. t.) ir kėlimas (pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas).

Sportas padeda išlaikyti raumenų masę

Sportinė veikla didina jėgą, ištvermę ir raumenų apimtį, todėl padeda išvengti traumų ir įvairių klubų, kelių ir nugaros skausmų. Visa tai labai naudinga sveikam senėjimui.

Sportas apsaugo nuo sąnarių problemų

Reguliari mankšta skatina kremzlių mitybą ir judrumą, apsaugo nuo sąnarių skausmo ir osteoartrito.

 Sportas skatina virškinimą

Sportuojant ne tik malonu valgyti ir pagerėja apetitas, bet ir palengvėja virškinimas bei yra veiksminga priemonė nuo vidurių užkietėjimo.

Sportas padeda lengviau kvėpuoti

Ištvermės sportas, pavyzdžiui, važinėjimas dviračiu ar plaukimas, padeda didinti plaučių talpą, o tai padeda kovoti su astmos problemomis.

Sportas suteikia jums liekną, išryškintą figūrą

Reguliari mankšta padės sudeginti kalorijas ir taip palengvins svorio metimą. Lieknėjimui geriausiai tinka kardio sportas, pavyzdžiui, plaukimas, važinėjimas dviračiu, elipsės treniruotės ar bėgimas. Kita vertus, jei norite sustangrinti kūną, geriau užsiimkite sporto šakomis, turinčiomis stiprų raumenų komponentą, pavyzdžiui, šokiais, gimnastika, pilatesu, krosų treniruotėmis ir kt. Dar geriau - užsiimti didelio intensyvumo intervalinėmis treniruotėmis (pvz., HIIT), kurios padeda auginti raumenis ir kartu deginti riebalus.

Sporto nauda psichikai

Sporto nauda neapsiriboja vien tik fizinio pasirengimo gerinimu. Pasak Kvebeko nacionalinio visuomenės sveikatos instituto (Institut national de santé publique du Québec), fizinis aktyvumas gali turėti daug teigiamo poveikio protui.

Sportas suteikia bendros gerovės jausmą.

Visi žinome tą jausmą, kuris apima po intensyvaus sporto užsiėmimo. Jaučiamės išsekę, bet kartu visiškai atsipalaidavę ir ramūs. Šis jausmas susijęs su tuo, kad fizinis aktyvumas didina serotonino, neurotransmiterio smegenyse, kuris skatina atsipalaidavimą ir gerą nuotaiką, kiekį kraujyje. Jis taip pat padidina endorfinų, euforiją sukeliančių hormonų, priklausančių tai pačiai grupei kaip ir morfinas, išsiskyrimą.

Tiek fizinė, tiek psichinė savijauta, nes išsiskiria hormonai, pavyzdžiui, endorfinas, kuris sukelia tikrą malonumo jausmą, kartais net euforiją. Tiesą sakant, dažnai būna taip, kad kartą pakankamai pasportavę, be sporto nebegalite apsieiti. Taigi, panašiai kaip po narkotikų poveikio, jaučiate poreikį iš naujo atrasti tą geros savijautos būseną, kurią sukelia fizinės pastangos.

Sportas - kokybiška streso malšinimo priemonė

Sportas turi raminamąjį poveikį dėl endorfinų - smegenų gaminamų medžiagų. Be to, jis leidžia išvalyti mintis ir pamiršti kasdienius rūpesčius.

Dėl endorfinų poveikio ir bendros geros savijautos sportuojant gerokai sumažėja streso ir nerimo lygis. Mankšta taip pat skatina geresnį miegą. Jis sukelia fizinį nuovargį ir lemia protinį atsipalaidavimą, todėl naktį miegama ramiau. Širdies ir kraujagyslių mankšta yra veiksmingiausias būdas pagerinti gilaus lėtųjų bangų miego, kuris yra svarbiausia fizinio atsigavimo fazė, kokybę.

Šiuo nestabilumo ir adaptacijos laikotarpiu pasinaudokime fizinio aktyvumo nauda mūsų psichinei sveikatai... nesvarbu, ar tai būtų ilgas pasivaikščiojimas, pasivažinėjimas dviračiu, ar treniruotė namuose! Fizinio aktyvumo įtraukimas į savo prioritetus yra paprasta priemonė, kurios gali imtis kiekvienas, norėdamas pasirūpinti savo sveikata ir gera savijauta. Turint omenyje visa tai, kas išdėstyta pirmiau, nesunku suprasti, kad fizinis aktyvumas gali būti tikra terapija, veiksminga bet kokiame amžiuje ir bet kokiame lygyje... Tad ko dar laukiate, vėl užsidėkite sportbačius?

Sportas gerina protinę veiklą

Ištvermės sportas pagerina deguonies pernešimą organizme, taigi ir smegenų aprūpinimą deguonimi, o tai optimizuoja smegenų veiklą.

Sportas ugdo valią ir atkaklumą

Tikslai, kuriuos išsikeliame sportuodami ar per sportą, retai kada būna lengvai pasiekiami ir dažnai reikalauja atkaklumo ir kantrybės. Tam tikra prasme tai galioja ir kasdieniame gyvenime: sportas gali padėti ramiau judėti pirmyn, kai susiduriame su asmeninėmis ar profesinėmis problemomis, ir suteikti mums daugiau pasitikėjimo savimi.

Sportas padeda miegoti

Niekas taip nepadeda atsipalaiduoti ir sumažinti kasdienį stresą, kaip fizinė veikla. Geras fizinis nuovargis yra gilaus ir ramaus miego garantas.

Nelengva motyvuoti save pradėti sportuoti. Tačiau sportas ir sveikata neatsiejami dalykai, net jei turite stomą arba kenčiate nuo laikymo problemų.

Ne visada lengva motyvuoti save pradėti sportuoti. Visi žinome pasiteisinimų, kodėl tai atidedame rytdienai: "o, ne šiandien, esu pavargęs", "turiu reikalų"...

Perskaitę šį straipsnį neturėsite pasiteisinimo nesiimti sportinės veiklos.

Iš tiesų, reguliariai mankštindamiesi jausitės gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tad daugiau nieko nelaukite ir užsidėkite sportbačius!

Sportas ir sveikata neatsiejami

Visi užduodame sau klausimą: "Tiesą sakant, kokia prasmė sportuoti? Nesijaudinkite, mes turime jums atsakymą. Fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą fizinę formą, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį reikia daryti! Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir aukšto kraujospūdžio riziką.

Kai kuriems neįgaliesiems sportas dažnai yra vienas pirmųjų funkcinės reabilitacijos būdų, o kitiems - savarankiškumo skatinimo priemonė.

Norint suteikti dar daugiau motyvacijos, pateikiame keletą kitų sporto privalumų:

• • • Mažiau trigliceridų
    • Didinkite raumenų masę ir mažinkite kūno riebalų kiekį;
    • Palaikykite savo kaulus ir sąnarius, kurie yra būtini sportuojant, ypač moterims, kurių kaulų masė metams bėgant mažėja;
    • Sumažinkite vėžio riziką, nes gyventi verta;
    • Padidės lankstumas ir koordinacija: turėsite daugiau judėjimo laisvės;
    • Stiprumas padidėja iki 40%, o tai nėra nereikšminga;
    • Greičio padidėjimas iki 20%.

Taigi priėjote prie išvados, kad sportas tinkamomis dozėmis yra naudingas jūsų kūnui... ir jums...

Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį ir kraujagysles?

Kai mankštinatės, širdis plaka greičiau. Kraujas greičiau teka kraujagyslėmis, todėl raudonieji kraujo kūneliai trinasi į kraujagyslių sieneles, išsiskiria azoto oksidas ir jos tampa lankstesnės. Tas pats pasakytina ir apie vainikines arterijas, kurios tiekia kraują širdies raumeniui.

Be to, fizinis aktyvumas skatina naujų kraujagyslių vystymąsi: susiformuoja tinklas, kuris gali pakeisti sunykusias kraujagysles ir, pavyzdžiui, sumažinti mirties riziką ištikus miokardo infarktui. Tai vadinamoji kraujagyslių kolateralizacija.

Galiausiai prisitaiko ir pati širdis. Treniruočių metu susitraukiantys raumenys sutraukia venas ir siunčia daug kraujo atgal į širdį. Dėl to organas išsiplečia. Kartojant pratimus jis tampa lankstesnis, todėl plaka ne taip greitai. Visi tyrimai rodo, kad lėčiau plakančiai širdžiai būdinga ilgesnė gyvenimo trukmė.

Sportas naudingas jūsų moralei

Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie suteikia geros savijautos jausmą. Tad ko laukiate, kad galėtumėte šokti pagal kreolų kompanijos žodžius? ... arba ko nors kito, priklausomai nuo jūsų skonio.

Taip galėsite keliauti ir pabėgti nuo kasdienių rūpesčių.

Sportas taip pat puikiai tinka jūsų odai

Jei norite išlaikyti odos elastingumą, nieko nelaukite ir keletą kartų sportuokite, kad oda būtų stangresnė. Kuo reguliariau sportuojate, tuo didesnis poveikis senėjimo procesams.

Sportas pats savaime yra naudingas! Tačiau visų pirma jis turi būti smagus!

Koks fizinis aktyvumas geriausiai veikia mūsų sveikatą?

Pirmiausia reikia prisiminti, kad fizinis aktyvumas ar sportas teigiamai veikia visą kūną, ne tik širdį. Tačiau širdžiai, priešingai nei ilgą laiką buvo manoma, vien ištvermės pratimų nepakanka. Juos reikia derinti su raumenis stiprinančiais pratimais. Ištvermės pratimai padės praplėsti kraujagysles; raumenų stiprinimas, didindamas bendrą raumenų masę, paskatins daugiau kraujo tekėti atgal į širdį.

Po 60 metų taip pat rekomenduoju lankstumo ir pusiausvyros pratimus. Tokie užsiėmimai kaip važinėjimas dviračiu, šiaurietiškas ėjimas ar žygiai nelygiu paviršiumi sujungia ištvermę ir raumenų stiprinimą. Plaukimas ir bėgimas yra naudingi ištvermei. Kad sustiprintumėte raumenis, tiesiog kuo dažniau lipkite laiptais aukštyn ir žemyn. Tačiau kad ir kokia fizine veikla užsiimtumėte, svarbiausia ja mėgautis. Priešingu atveju prie jos neprisiliesite.

Kaip rasti būdą, kaip save motyvuoti?

Pirmiausia savo dienoraštyje turite padaryti šiek tiek vietos. Kaip visi žinome, niekada neturime laisvo laiko, kurį galėtume skirti sportui, tačiau tai susiję su jūsų gerove. Taigi pradėkime, užblokuokite laiko tarpą ir įsidėkite naują sportinę aprangą.

Tiems, kurie mano, kad neturi pakankamai laiko sportuoti, rekomenduojamas minimalus fizinio aktyvumo lygis - 30 minučių greito ėjimo kasdien.

Kaip dažnai turėčiau tai daryti?

Mažiausiai trisdešimt minučių fizinio aktyvumo kasdien. Per šias trisdešimt minučių, kurias galima suskirstyti į tris kartus po dešimt minučių, turėtumėte šiek tiek atsikvėpti, bet vis tiek kalbėti. Taip nutinka, kai sparčiai vaikštote arba važiuojate dviračiu. Tai minimalus fizinio aktyvumo kiekis, kurį visi turėtume atlikti.

Geriausia būtų tris kartus per savaitę trisdešimt-keturiasdešimt penkias minutes būti fiziškai aktyviems. Šie trys savaitiniai užsiėmimai dabar yra neatsiejama visų lėtinių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas ir vidutinio sunkumo depresija, gydymo dalis.

"Kalbant apie vaikus, jie turėtų kasdien judėti bent valandą - ir nuo 2 iki 5 metų amžiaus vaikai turėtų būti aktyvūs bent valandą per dieną, o nuo 2 iki 5 metų amžiaus - tris valandas! Tačiau labai nedaug jų tai daro, ir, deja, tos valandos, kurias jie sportuoja trečiadieniais ar savaitgaliais, to nekompensuoja. Turime būti aktyvūs kiekvieną dieną.

Ar fizinio aktyvumo nauda išlieka?

Deja, ne! Kai nustojate judėti... po kelių mėnesių prarandate viską. Jei jaunystėje buvote sportiškas, nemanykite, kad esate apsaugotas, jei nustosite būti aktyvus. Tačiau gera žinia yra ta, kad užsiimti fizine veikla ar sportu naudinga nepriklausomai nuo amžiaus.